- veizdyklės
- veizdỹklės (neol.) sf. pl. (2) 1. SD224, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ akiniai: Kas per juodas veizdykles, arba akuliorius, veizdžia, vis jam juodi regėsias brš. 2. žiūronai: Pirmąjį parejimą Merkuro par Saulę po išradimo veizdyklių pasergėjo Gasendis 1631 metą IM1858,14. Nuog išradimo perspektyvų (veizdyklių) 547 metai IM1862,4.
Dictionary of the Lithuanian Language.